Šiuolaikiniam žmogui turbūt nereikia daug pasakoti apie streso ir nerimo poveikį jo organizmui ir psichikai. Nerimas ir panikos priepuoliai, nuolatinės baimės dėl ateities gadina ir mūsų sveikatą, ir neleidžia džiaugtis gyvenimu. Kai kurių išorinių savo gyvenimo aplinkybių, keliančių stresą, dažnai pakeisti negalime, bet galime padėti savo kūnui susidoroti su tuo efektyviau. Šiame straipsnyje noriu daugiau papasakoti apie kinų medicinos požiūrį į baimes ir pabaigoje aptarsime, kaip galime sau padėti. Jeigu netingėsite perskaityti viską, suprasite daugiau apie mažus gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip šiltos kojinės ir trumpi pratimai ryte ir vakare, kurie gali pagerinti mūsų savijautą.
Anot kinų medicinos, baimės emocija susijusi su inkstais. Mūsų vakarietiškoji medicina taip pat teigia, kad antinksčiai atsakingi už streso hormonų gamybą (adrenaliną bei kortizolį). Žvelgiant iš kinų medicinos pozicijos, inkstai ir antinksčiai – tai vientisa sistema, kuri atsakinga tiek už šlapimo išskyrimo sistemas, tiek įtakoja mūsų lytinę sveikatą, gali įtakoti tokius dalykus kaip kraujo spaudimas, skydliaukės veikla, bei bendras energijos lygis. Jeigu mūsų inkstai sveiki, ne per daug ir ne per mažai aktyvūs, žmogus yra psichologiškai ramus ir stabilus ir gerai susitvarko su stresais, jaučiasi energingas, jam nešąla rankos ir kojos. Galite netgi kasdieniame gyvenime pastebėti, kad tie, kurie patiria daug streso, nuolat jaudinasi, juos kankina nerimas, paprastai skundžiasi šąlančiomis galūnėmis, jaučia nuolatinį nuovargį, patiria su šlapimo pūsle bei libido susijusių problemų. Pagal kinų mediciną, inkstai taip pat siejasi su ausimis ir mūsų klausa, kaulų sistema, dantys.
Kiekvienas organas iš kinų medicinos bei ciguno požiūrio yra susijęs ne tik su tam tikra emocija, bet ir su tam tikru skonio pojūčiu bei metų laiku. Inkstai siejasi su sūriu skoniu bei žiemos sezonu. Mes šiauriečiai patiriame ilgą ir šaltą žiemą, dėl to inkstams turime skirti ypatingą dėmesį (šiaurės tautos kaip taisyklė mėgsta sūdytus ir sūrius produktus). Kada patiriame šaltį prastai šildomuose namuose, vaikštome ant šaltų grindų, vartojame per daug kofeino ir per daug druskos (o druskos pagal kinus turi būti nei per mažai, nei per daug), savo inkstus varginame dar labiau. Kuo labiau nuvarginti inkstai, tuo labiau juos paveikia patiriamas stresas ir nerimas.
Cigune su inkstais dirbama daug, ypač pirmojoje pakopoje, kada pagrindinis tikslas – išmokti atsipalaiduoti ir atstatyti organizmo jėgas. Dėl to jeigu norite išmokti visas praktikas ir pasigilinti į ciguno sistemą, reikia praeiti pirmos pakopos seminarą. Aprašyti visų praktikų neįmanoma, be to, pradėti praktikuoti reikėtų su patyrusio instruktoriaus pagalba. Tačiau jeigu norite įtraukti į savo kasdienybę nedidelius pokyčius, pirmiausia atkreipkite dėmesį į viską, ką jau aptarėme – anot kinų, kojas reikia nuolat laikyti šiltai, vakare labai naudinga pamirkyti jas karštame vandenyje, arba visam pasinerti į šiltą vonią. Be abejo, nevartoti kofeino vakare, kad nevarginti inkstų. Dienos eigoje reikėtų gerti pakankamai daug vandens, tačiau ne šalto, o šilto ar bent jau drungno. Galite nustebti pastebėję, kaip keičia jūsų savijautą tiesiog nuolat gurkšnojamas šiltas vanduo. Į vakarą, prieš miegą, vandens reiktų gerti mažiau, kad inkstai galėtų pailsėti. Kinai sako – ryte sveika gerti šiltą vandenį, vakare naudinga pačiam pasinerti i šiltą vandenį.
O dabar pora paprastų ciguno pratimų, padedančių inkstams:
Įtrinkite delnus iki karščio (beveik iki deginimo) ir uždėkite ant inkstų. Atsipalaiduokite ir stebėkite, kaip delnų šiluma pereina į inkstus, nuramina juos. Kada jausite, kad delnai atvėso, galite vėl juos įtrinti ir vėl uždėti ant inkstų. Galite šį pratimą daryti 5 minutes, galite ir pusvalandį. Gerai būtų kartoti pratimą ryte atsikėlus ir vakare prieš miegą.
Kitas pratimas – viso kūno sukratymas. Ciguno pirmoje pakopoje šis pratimas daromas po medžio pratimo, bet galima jį daryti ir atskirai. Atsistojate tiesiai, kojos pečių plotyje, kad ištiesintume stuburą, galima šiek tiek pasukti dubenį į vidų (kad užpakalis nebūtų išriestas), keliai vos vos sulenkti. Lengvai šokinėjame ant kulnų – tai yra, šokčiojame nuo žemės atkeldami tik kulnus, o pirštai lieka priliesti prie žemės. Lengvai stukčiojame kulnais (tai aktyvina inkstų kanalus), tuo pačiu atpalaiduojame visą kūną, leisdami jam nusipurtyti dienos stresus ir nuovargį. Galima šį pratimą daryti porą minučių, ypač vakare, po dienos darbų ir patirčių. Po šio pratimo galite atsisėsti ir kelias minutes papraktikuoti inkstų šildymą delnais, aprašytą aukščiau.
Ciguną aš pati praktikuoju nuo 2009 metų, daugelio metų eigoje išmokau daug įdomesnių, sudėtingesnių ir gilesnių praktikų, bet prie inkstų priežiūros grįžtu kasdien ir niekad jos nepamirštu. Tai labai reali pagalba sau ir paprasti dalykai, kurių šiuolaikinė visuomenė, lekianti, bėganti ir vartojanti, dažniausiai nevertina. Tačiau nerimo, baimių ir ligų patiriame daugiau nei bet kada. Jeigu jaučiate daug streso, pabandykite vieną savaitę kiekvieną dieną skirti sau po 15 minučių ryte ir vakare, ir patys išbandykite šias praktikas (pavyzdžiui ryte – 15 minučių inkstų šildymas delnais, vakare – porą minučių viso kūno sukratymas ir 10 min. inkstų šildymas). O jeigu norėsite daugiau – kviečiu į seminarą.
Šiame straipsnyje pateikiama informacija neatstoja gydytojo konsultacijos ar patarimų. Jeigu turite rimtų sveikatos sutrikimų, kreipkitės į medicinos profesionalą.