Apie kofeino teigiamus ir neigiamus poveikius galite pasiskaityti straipsnyje „Arbata ir sveikata: alkaloidai arbatoje“. Jau kalbėta, kad norint vadovautis rekomendacija neviršyti 300-400 mg kofeino į dieną, reikia žinoti, kiek kofeino yra jūsų arbatose. Tai sudėtingas klausimas, ir čia noriu paaiškinti kodėl, ir kokie veiksniai lemia kofeino kiekį. Juk kai kuriuos iš jų galime kontroliuoti, jei norime kofeino kiekį savo arbatos puodelyje padidinti, ar, atvirkščiai, pamažinti.
Taigi, kas lemia kofeino kiekį arbatoje?
1. Arbatos rūšis. Prisiminkime, kad iš arbatmedžio gaminamos: baltoji, žalioji arbata, žaliasis pueras, ulongas, juodoji arbata ir juodasis pueras. Čia išdėsčiau arbatas vis stiprėjančio apdorojimo tvarka. Kuo labiau apdorota arbata, tuo tamsesnis bus jos lapelis, tuo labiau buvo suardyta vidinė lapelio struktūra, kad įvyktų oksidacija ir fermentacija. Kuo labiau suardyta lapelio struktūra, tuo daugiau „visko“ pateks į karštą vandenį. Tame tarpe ir kofeino. Vadinasi, pvz., juodoji arbata arba pueras atiduos daugiau kofeino nei baltoji ar žalioji. Išimtis nebent japoniška žalioji macha, nes tai – arbatos milteliai, vadinasi, su vandeniu išgeriate viską, tame tarpe ir visą kofeiną.
2. Žaliava arbatai. Jaunesni arbatmedžio lapeliai turės daugiau kofeino. Teigiama, kad kofeinas yra viena iš medžiagų, neskanių daugeliui kenkėjų, dėl to gali būti augalo savisaugos priemonė. Jaunesniam lapeliui ar net pumpurėliui prieš akis dar visas gyvenimas, dėl to kofeino jis turi daugiau. Paprastai šviesesnėms arbatoms (baltosioms, žaliosioms) naudojami jaunesni lapeliai, taigi pati žaliava gali turėti daugiau kofeino. Bet prisiminkite pirmąjį punktą – jei lapelis nesumaigomas (pvz., kad pradėti fermentaciją), didelė dalis kofeino liks „užrakinta“ lapelio viduje. Dėl to baltoji arbata kai kur laikoma neturinčia kofeino. Bet jei sugalvosite ją sutrinti į miltukus ir užplikyti verdančiu vandeniu, gausite tikrai nemažą dozę šio stimulianto.
3. Arbatos kokybė. Idealiu atveju mes norėtume gerti arbatą nuo medelių, kurie nurenkami kartą ar du per metus. Tokiu atveju medelis ar krūmelis pilnai atsistato ir pavasarį duoda naują puikų derlių, o jo lapeliai turės daugiau visų naudingų medžiagų, tame tarpe ir kofeino. Jeigu arbata pigi, renkama plantacijoje, kur krūmeliai skabomi kas porą savaičių ar kas mėnesį, kiekvienas sekantis surinktas derlius bus prastesnis daugeliu atžvilgių, kofeino tame tarpe.
Kitas painus kokybės aspektas – kuo pigesnė arbata, tuo daugiau joje bus trupinių ir sulaužytų lapelių, tuo daugiau kofeino ji atiduos į vandenį. Tačiau jeigu tai pigi arbata, kurioje pusę žaliavos sudaro net ne lapeliai, o šakelės ir stiebeliai, tada kofeino bus mažiau, nes stiebelis kofeino turi labai nedaug. Taigi apžiūrėkite, kaip atrodo jūsų arbata.
4. Arbatos šviežumas (brandinimas). Šviežia arbata turės daugiau kofeino. Prisiminkime, kad puerus galima brandinti, taigi, kuo daugiau metų išbrandinote puerą (nesvarbu, juodąjį ar žaliąjį), tuo mažiau kofeino jis turės. Lyginant su ta pačia arbata, kai ji buvo jauna. Tačiau tarpusavyje lyginti dvi skirtingas presuotas arbatas, pvz., 5 ir 10 metų amžiaus, bus jau labai sudėtinga, nes gali skirtis jų žaliava ir kokybė. Jeigu kalbėti apie tamsius Wu Yi ulongus, kuriuos taip pat galima brandinti, kasmet ar kas du metus juos papildomai kepinant, svarbu paminėti, kad skrudinimas deaktyvuoja kofeiną, ir šiuo atveju senesnė arbata taip pat turės mažiau kofeino nei jaunesnė, taip pat ir dėl skrudinimo faktoriaus.
5. Arbatos veislė. Arbatos augalus galime suskirstyti į du tipus – Camelia sinensis assamica ir Camelia sinensis sinensis. Assamica, pagrinde auginama Indijoje, turės daugiau kofeino nei Sinensis, auginama Kinijoje. Taigi, pvz., kiniškos juodosios arbatos dažnai turės mažiau kofeino, nei indiškos. Turėkite omenyje, kad Junanyje, kur gaminami puerai, daugiausiai vyrauja Assamica, taigi tose arbatose kofeino gali būti daugiau.
6. Klimatas ir auginimo vieta. Kuo šiltesnis klimatas, tuo daugiau kofeino pagamins augantis arbatos lapelis. Taigi galite atsižvelgti, kurių metų gamybos jūsų arbata – ar metai buvo šaltesni, ar karštesni; kokioje provincijoje arbata augo, piečiau ar šiauriau; kuriuo sezonu ji buvo rinkta – pavasarį, vasarą ar rudenį. Kuo aukščiau kalnuose auga arbata, tuo vėsesnė aplinka, augimas lėtesnis – kofeino bus mažiau.
7. Paruošimo būdas. Na, pagaliau priėjome prie punkto, kurį galime kontroliuoti patys. Kuo karštesniu vandeniu plikysite, tuo daugiau kofeino ištrauksite. Naują arbatą siūlau pirmiausia išbandyti plikyti rekomenduojama vandens temperatūra (rekomendacijas rasite ant pakuotės arba internete), ir jei ji jums gaunasi per stipri ar per silpna – bandykite keisti temperatūrą į vieną ar kitą pusę.
8. Arbatžolių kiekis – akivaizdžiausias faktorius. Šis faktorius irgi mūsų rankose, na, tuo atveju, jei arbatą ruošiate patys. Apie šį punktą, ko gero, kalbėti nereikia. Kuo daugiau arbatžolių į puodelį įdėsite, tuo stipresnę arbatą gausite.
Kaip matote, ne taip paprasta atsakyti į klausimą, kuri arbatos rūšis turi daugiau kofeino, nes tai priklauso nuo daugybės dalykų. Todėl daugelis stebi savo savijautą atsigėrus vienos ar kitos arbatos, ir pagal pojūčius „įsivertina“ kofeino kiekį. Be to, savo pačios praktikoje su klientais esu ne kartą pastebėjusi, kad ta pati arbata, paruošta tos pačios degustacijos metu, vienus žmones labiau tonizuoja, o kitus – atpalaiduoja. Taigi galiu pakviesti toliau ragauti ir domėtis, ir patiems kaupti savo patirtį, kad geriau pažintumėte jums tinkančias arbatas.
Trackbacks/Pingbacks