Apie arbatos naudą sveikatai prirašyta daugiau, nei kada nors galėtume perskaityti ir įsisavinti. Tačiau tai vis tiek vienas dažniausių klausimų – kaip veikia arbata, kokia jos nauda? Ar visiems tinka gerti arbatą, ar yra atvejų, kada ji gali būti žalinga?

Pirmiausiai apsibrėžkime, kad kalbėsime ne apie įvairiausias žolelių arbatas, o apie iš arbatmedžio (lot. Camelia sinensis) pagamintą produktą: baltąją, žaliąją arbatą, ulongą, juodąją arbatą ir puerą. Iš karto galime suprasti, kad šios rūšys turės šiek tiek skirtingų savybių, nes arbatmedžio lapelis bus skirtingai apdorojamas, tačiau turės ir daug panašumų, nes augalas iš esmės tas pats. Kitas aspektas – arbatos kokybė. Čia mums atsiveria visa įvairovė arbatų, kaip mėgstu sakyti – nuo šiukšlių iki meno kūrinio. Be abejo, jų poveikis skirsis, nes kokybiška arbata gali turėti kažko, ko neturės pigi, prastos kokybės arbata. Trečias aspektas – kaip arbatą paruošite. Čia svarbi bus vandens kokybė ir jo temperatūra. Priklausomai nuo vandens temperatūros, gausite šiek tiek skirtingą gėrimą, kai kurias medžiagas galite „užmušti“, o kai kurias – kaip tik „ištraukti“.

Taigi nuo ko pradėti? Kol kas mažiau orientuokimės į kokybės aspektą, ir išvardinkime medžiagas, kurių poveikį labiausiai pastebime, kai geriame arbatą:

·        Alkaloidai: kofeinas, teobrominas ir teofilinas;

·        Fenoliniai junginiai: katechinai, teaflavinai, taninai ir flavonoidai;

·        Vitaminai ir mineralai;

·        Eteriniai aliejai.

Be abejo, arbatoje cheminių medžiagų yra labai daug, ir visų jų neaptarsime. Tačiau šiems patiems svarbiausiems punktams paskyriau po atskirą straipsnelį. Skaitydami turėkite omenyje, kad bene daugiausiai tirtos žalios ir juodos arbatos. Tačiau iš esmės dauguma arbatos rūšių turi visas tas pačias pagrindines medžiagas, gali skirtis tik jų kiekis.

Dar noriu paminėti, kad kai kalbame apie arbatos poveikį, ir kai ieškote apie tai informacijos, įsivardinkite sau, kokio poveikio labiausiai norite? Pirmiausiai galime grupuoti gėrimų poveikius kaip psichologinius (nuotaika, aktyvumas, protinis darbingumas) ir fiziologinius (miegas, apetitas, raumenų tonusas). Pavyzdžiui, tonizuojantis arbatos poveikis kažkam bus pageidaujamas, nes gerina raumenų tonusą prieš treniruotę, o kažkam bus nepageidaujamas, nes sukelia nemigą ir nerimą. Poveikis priklausys ir nuo jūsų individualaus jautrumo vienai ar kitai medžiagai.